pečkaklis

×pẽčkaklis sm. (1) Brs žr. pečkaklė 2: An pẽčkakliu sėdėdamas liuob gaspadorauti Krt. Be ne šankins par pẽčkaklį dėl menkų daiktų JV331. Pasilipk ant pẽčkaklio, kad nori visus užmatyti Brs.